paviešėti

1 paviešė́ti K, J, NdŽ 1. intr. N, S.Stan, M, Rtr, DŽ, Sn pasisvečiuoti: Dabar į mus ateik kelias dienas paviešėti (padykinėti, pamedžioti, pauogauti ir šiaip pabūti) J.Jabl. [Siuvėjas] paviešė́jęs tris dienas išejo sau vėl po svietą vandravot BM206(Pg). Pas mum tik savaitę paviešė́jo ir vėl išvažiavo Krs. Gerai, paviešė́jai, pasirodei esąs, ačiuo, aplankei Krš. Pasisėsk, paviešė́k Vn. Paviešė́k, pabūk numie, neik nėkur Krš. Kai čia atvažiuo[ja], i paviẽšia biškį Erž. Pas sūnaus paviešė́jau kelias dienas Vdk. Einam pas munęs paviešė́ti Lk. Suvažiuo[ja] vasarą visi, pàvieša kaime Krš. Atostogų parvažiuoja paviešėti į kaimą rš. Brolis paviešėjęs leidos kitos sesers ieškoti MPs. O kaip nutekėjau, metus paviešėjau, nebegedavau senos motušelės LTR. | Paleida [moterys] vyrus paviešė́ti, anie nenusitūra [be draugijų] Rdn. | Dar jauna, porą metų gali paviešė́ti (pagyventi be rūpesčių prie tėvų) Krš. | refl. TP1881,5, K, J, Jz: Tau aš nieko nedarysiu, paviešėsiuos valandelę S.Dauk. Tatai mano pati atvažiavo paviešėties, neužilgo išvažiuos M.Valanč. Vėlės numirusiųjų ne tik per šermenis savo namus aplankančios, bet ir šiaip tarpais pas savuosius grįžtančios pasiviešėtie BsV21. Pasirodo, kad mes be policijos prieglobos negalime nė pasiviešėti V.Kudir. Jis dar prie kunigo pasiviešia rš. Einu pas dėdę pasiviešė́t Snt. Nedaug teko pasiviešė́t Kdn. Labai gražiai pasiviešė́jom, pasibuvom Krs. Pasisėsk, par lytų nėkur neisi, pasiviešė́k Rsn. Važiuoja pas žmonos tėvus pasiviešė́t Brž. Kaime pàviešas, atsigaunas nu mūrų suspaudimo Rdn. Skrisiu savon šalelėn, pasiviešėjau pas motinėlę po stiklo langeliu LTR(Mrj). Pasiviešė́ti tėvuose NdŽ. ║ prk. kurį laiką pabūti: Nereikia man to peilio, tegul paviešė́ja par taũ Adm. O aukštai, aukštai skliautuos, lyg šilkiniuose tinkluos, jaunas mėnuo vaikštinėja, – ir girelėj paviešėja B.Sruog. ^ Bėda – visam pasauliui teta, pas visus mėgsta paviešėti rš. Proteli, ateik bent paviešė́ti (sakoma labai neprotingai pasielgus) Gršl, Slnt, Kv. Žanota motriška, su vaiku – sijonas lig tiek (labai trumpas) – protali, ateik a paviešė́ti, a nusišikti! End. Protel protel, ateik nors paviešė́ti – kada jūs į protą ateiste!? Krš. Sylos [vaikinas] turėtų, o protẽlis, e, ateina tik paviešė́ti (neprotingai elgiasi) Krš. | prk. pasklisti (apie ugnį): Ugnelė išeina paviešė́t – žiūrėk! Paį. 2. intr., tr. Ul svečiuojantis pavalgyti, pagerti, pasivaišinti: Nu dabar einav, einam pas mumis, paviešė́si gerai Lk. Paviešė́sma uogų, mergelė, ačiuo DūnŽ. O kaip jūs paviešė́siat, pagersiat, jumis suguldys Yl. Ateikiat paviešė́ti kleckų varškėtų Lk. Pienelio lig kaklo buvo, paviešė́jau, pasilsėjau Krš. Par atlaidus pasidarydavo tetė alaus, tai giminės kaip sueis, ateidavo paviešė́t Mšk. Neškias tą butelį, paviešė́si Šv. | Paviešė́jusios vištos kvietieno[je], neprasčiai Rdn. ║ intr. pasivaišinti alkoholiniais gėrimais: Yr tokių, kur pàvieša Pp. 3. intr. NdŽ gardžiuojantis pavalgyti, paskanauti. | refl.: Parnešė uogų, tai pasiviešė́sim Žal. 4. intr. Grš svečiuotis po Kalėdų namuose ar pas gimines (apie samdinius): Savaitę paviešė́jai ir išeini tarnaut Pšš. Pareisi, paviešė́si pas mamą mėnesį, kiek i vėl išeisi Vkš. Liūb leis paviešė́ti, aš liūbu išvažiuoti po mėnesį paviešė́ti Sd. Nu tai matai, kiek paviešì – vieną mėnesį, i vė eik Mšk. | refl.: Katros [mergos] pasilieka ant kitų metų, išeina pasiviešė́t kokią savaitę Jsv. Po Kalėdų visa šeimyna išsiskirstė pasiviešėt Lkš. 5. intr. pavakaroti dirbant kur svečiuose: Motriškos susirenkam, pàviešam, padainiuojam Slnt. \ viešėti; apviešėti; atviešėti; įsiviešėti; išviešėti; nuviešėti; paviešėti; perviešėti; praviešėti; priviešėti; suviešėti; užviešėti